Žydintis medus arba šerkšnas meduje - Hive Inspiration
17485
post-template-default,single,single-post,postid-17485,single-format-standard,woocommerce-no-js,ajax_fade,page_not_loaded,,footer_responsive_adv,columns-3,qode-theme-ver-10.0,wpb-js-composer js-comp-ver-4.12,vc_responsive

Žydintis medus arba šerkšnas meduje

Žydintis medus arba šerkšnas meduje

Šerkšnas meduje. Kas tai?

Pirmiausiai pasižiūrėkite į paveikslėlius. Apie tai, ką ten matote ir kalbėsime.

Neabejoju, kad ne kartą esate pastebėję medų, kuriame matyti balti raštai palei indo sieneles ir medaus paviršiuje. Kas tai? Ar tai valgoma? O gal tai pamačius verta susirūpinti?

Bitininkai meiliai sako, kad tai šerkšnas arba kad medus žydi. Tačiau tenka girdėti ir kitokių epitetų: sušaldytas, supelijęs, primaišyta cukraus, padirbtas, kaitintas ir t.t.

Taigi, kas tie balti kristaliukai yra iš tiesų? Ir kodėl jie yra? O kodėl kartais jų nėra? Čia teks grįžti prie medaus sudėties. Prisiminkime, kad medaus pagrindinę masę sudaro fruktozė ir gliukozė. Gliukozė turi tokią savybę, kad kristalizuotis pradeda anksčiau negu fruktozė. Štai ji didesniais ar mažesniais kristalų dariniais nusėda ant indo sienelių ir susikaupia medaus paviršiuje, o tik tada pradeda kristalizuotis fruktozė ir medus baigia kietėti.

Ar šerkšnas meduje gerai?

Puiku, sutarėme, kad tai – gliukozė. Kas iš to? Ar tai gerai? Sakyčiau nei blogai, nei gerai. Ar jūs ją suvalgysite matydami, kaip ji atrodo, ar nematydami, ji meduje (tikrame!) neišvengiamai būna. Šiaip, kiek žinau, gliukozę organizmas įsisavina tiesiogiai, o fruktozė prieš tai paverčiama gliukoze. Taigi, jei norite greičiau pasisotinti medumi, pirmiausiai iškrapštykite tuos baltus kristaliukus :). Juk ne veltui kariams Antrajame pasauliniame kare prieš ataką duodavo ne tik spirito, bet ir gliukozės davinį…

Na, bet šioje vietoje dar nenorėčiau užbaigti. Panagrinėkime, ką reiškia jei meduje šerkšno nėra. Taip gali būti tik dviem atvejais: arba meduje nėra gliukozės, arba medaus laikymo sąlygos buvo tokios, kad gliukozė nesusikristalizavo atskirai nuo fruktozės. Pirmo atvejo net neaptarinėsime, nes tai – ne medus. Nesvarbu, ar tai cukraus sirupas, ar perkaitintas medus, jis jau negali būti vadinamas medumi. Antrasis atvejis gerokai dažnesnis. Pavyzdžiui, jei medui kristalizavimosi metu neduosime ramybės, jokių baltų raštų stiklainyje nepamatysite. Geriausias to pavyzdys – kreminis medus. Jis visada būna vienalytis, be jokių raštų, nors ta pati gliukozė jame yra. Kartais raštų neatsiranda ir tada, kai medus kristalizuojasi nejudinamas, tačiau labai pastovioje temperatūroje, patamsyje. Tada kristalizacijos procesas vyksta lėčiau ir medus gali likti be raštų.

Taigi, apibendrinant galima pasakyti tik tiek, kad medus su raštais garantuotai yra natūralus ir geras, o medus be raštų galbūt geras, o gal ir ne – priklauso kiek jūs pasitikite pardavėju.

O dabar, jei turite lentynoje žydinčio medaus, būtinai paragaukite ar ta gliukozė tikrai saldi. Neturite? Mes tai turime, kreipkitės! 🙂

 

Šaltinis: blinde.lt